Šiandien vis daugiau kompanijų plečiasi ne tik savo šalies ribose, bet ir už jų. Tačiau ką daryti kai kolektyvą sudaroįvairių tautų atstovai? Kaip prisiderinti prie kiekvieno, jog jis pasiektų maksimumą darbe? Kaip sujungti darbuotojus, kad jie dirbtu kaip vienas kolektyvas?
Pasaulinių mastu taikoma A.Maslow žmogaus motyvacijos teorija, kuri leidžia suvokti, jog visuose kultūrose yra penkipagrindiniai žmogaus poreikiai, kurie rikiuojasi tam tikra tvarka. Kai kiekvienas poreikių lygis patenkintas, įsijungia troškimas patenkinti kitus, aukštesnius poreikius. Maslow pritaikymas verslui: 1. Fiziologiniai poreikiai - atlygis, patenkinamos darbo sąlygos; 2. Saugumo poreikiai - saugios darbo sąlygos, darbo garantijos; 3. Socialiniai poreikiai -gera komandinė atmosfera, draugiškas vadovavimas;4. Savigarbos poreikiai -pareigų pavadinimas, pasiekimų pripažinimas;5. Saviaktualizacija -kūrybiškumo, asmeninio augimo ir karjeroje.
Kultūrinę aplinką nagrinėjantis sociologas G. Hofstede išskyria 6 dimensijas: 1. Požiūris galią(lygybė prieš nelygybę); 2. Kolektyvizmas (prieš individualizmą); 3. Neapibrėžtumo vengimas (prieš toleranciją prie nepastovumo); 4. „Vyriškumas“ (prieš „moteriškumą“); 5. Strateginis mastymas ir savigrauža (prieš susilaikymą); 6. Laiko orientacija (praeitis, dabartis ar ateitis). G. Hofstede padarė išvadą, kad kultūriniai skirtumai vienodai veikia ne tik asmeninio lygmens bendravimą, bet įtakoja ir tarptautinio verslo taisykles bei plėtrą.
Spartėjant globalizacijai, pasaulyje nyksta ryškūs skirtumai tarp skirtingų kultūrų šalių. Galima manyti, jog atsirandabendra kultūra, todėl įmonės stengiasi akcentuoti individualizmą, tačiau ne kultūrinį atskirtį. Viena iš multikultūrinių kompanijos pavyzdžių yra „Apple“. Šioje kompanijoje yra skatinamas individualizmas, kaip asmens. Nepaisant rasės, religijos bei lyties skirtumų dirba žmonės iš viso pasaulio su skirtinga patirtimi. Tyrimais įrodyta, kad tokie darbo kolektyvai pasiekia geriausius rezultatus. „Apple“ leidžia išsakyti savo nuomonę, tuo metu netoleruojamas bet kokios formos rasizmas.
Pavyzdžiui:
Amerikiečiai nelinkę siekti tikslo mažais žingsniais.Didžiausia motyvacija-grandioziniai planai. Kinans būtinas detalus veiksmų planas, taip pat jie privalo žinoti galutinį darbo tikslą. Ispanus labiausiai motyvuoja papildomos laisvo laiko valandos. O indus motyvuoja pinigai ir ilgalaikė perspektyva.
Apibendrinant galima teigti, kad viena motyvacinė sistema yra tinkama, tačiau optimalių rezultatų bus galima pasiekti tik tada, kai bus atsižvelgta į kiekvieno darbuotojo asmeninius ir kultūrinius skirtumus.
